Visos Lietuvos įmonėswww.lrimones.lt 
| Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR valstybė |
Balandžio 26 d., Penktadienis
» LR įmonės » Verslo, buitinės, kitos paslaugos » Vanduo, vandens tiekimas, valymas, vandens tiekimo, valymo įranga, įrengimas
 | Įmonės kodas: 302585445 PVM mokėtojo kodas: ne PVM mokėtojas Adresas: Sausio 13-osios g. 31, LT-04347 Vilnius Telefonas: (615) 53266 Svetainė: www.sanmada.lt E.paštas: info@sanmada.lt |
Aprašymas: SANMADA, UAB SOLKETA - atlieka visų sudėtingumo lygių santechnikos darbus, derinant prieinama klientui kainą su aukšta kokybe. Mums dirba tik aukščiausio lygio specialistai, kurie nuolatos tobulina savo žinias, domisi rinkos naujienomis ir turi ilgametę darbo patirtį. Taip pat "Sanmada" užsiima didmenine ir mažmenine santechnikos prekių prekyba, taigi pasirūpinsime ir pristatysime visas reikalingas medžiagas. Kokybiškai sumontuojame ir įrengiame santechniką komercinėse, gyvenamose patalpose bei kituose objektuose. „Sanmada“ siūlo platų santechninių darbų spektrą:
PASLAUGOS  KATILINIŲ MONTAVIMAS
Skysto, kieto kuro, dujiniai ir elektriniai katilai
Skystas kuras Buityje paprastai naudojamos lengvos ("šviesiosios") naftos frakcijos krosninis arba dyzelinis kuras. Dabartiniu metu jis deginamas tik ventiliatoriniais degikliais, išpurškiant pro specialius purkštukus 10 - 12 bar slėgiu. Buitiniuose katiluose 30 – 40 kW galios rekomenduotina naudoti degiklius su kuro pašildymu, nes purkštuko kiaurymė yra mažo skersmens. Todėl kuro išpurškimo kokybei labai didelės įtakos turi kuro tirštumo pokyčiai,. priklausantys nuo kuro kokybės, temperatūros ir t.t. Esant kuro pašildymui, jo temperatūra palaikoma 60° C, todėl sumažėja įvairių aukščiau minėtų veiksnių įtaka išpurškimo kokybei. Rezultatas – žymiai rečiau užsiteršia katilas ir rečiau reikia jį valyti. Šių katilų pagrindinis privalumas - automatizuotas degimo proceso valdymas, dėl to jo nereikia nuolat prižiūrėti. Trūkumai - reikia kuro talpų, kaupti lėšas sezoniniam talpų užpildymui, santykinai nemaža šilumos kaina. Kietas kuras Pagrindinis šio kuro privalumas - žema kaina. Orientuojantis į šį rodiklį, labiausiai paplitusi kieto kuro rūšis yra malkos. Todėl daugiausia dėmesio skirsime katilams, skirtiems kūrenti malkomis. Anksčiau, kai bet koks kuras buvo pigus ir nebuvo labai didelio skirtumo tarp kuro rūšių kainų, žmonės naudojo nemažai anglių. Reikia atkreipti dėmesį, kad ir katilai buvo skirti tik anglims arba tik malkoms deginti. Anglimis kūrenami katilai nuo malkomis kūrenamų skiriasi tuo, kad jų pakura ir degimo kamara santykinai buvo mažesnės. Tai yra todėl, kad anglių kaitrumas yra žymiai didesnis nei malkų. Todėl deginant angliniame katile malkas, galingumas sumažėja ir dėl mažos pakuros reikia dažnai įmesti malkų Jeigu katile, skirtame tik malkoms deginti, deginsime anglis, tai iškyla du pavojai. Pirmas – pakura didelė ir prikrovus daug anglies dėl didelio galingumo gali užvirti vanduo katile ir šildymo sistemoje. Antras - anglies kaitrumas žymiai didesnis už malkų, todėl degimo kameros sienelės patiria žymiai didesnius terminius įtempimus ir gali sutrūkinėti (ketus) arba pradegti (plienas). Seno tipo katiluose, pvz.: KČM, buvo pritaikytas viršutinio degimo principas, jie buvo skirti daugiausia anglims deginti, todėl, kūrenant malkomis, jų naudingo veiksmo koeficientas (toliau n.v.k.) siekdavo ~ 50%. Prie žemo n.v.k. prisidėdavo ir pasenusi konstrukcija - dūmų temperatūra labai aukšta. Visa tai nulėmė, kad šiuo metu Lietuvoje pastebimas masiškas šio tipo katilų keitimas naujesniais. Pagrindinis kieto kuro katilų trūkumas - komplikuotas galingumo reguliavimas. Senesniuose katiluose galia, atiduodama šildomam vandeniui, buvo dozuojama atitinkamu kuro porcijos dydžiu kūrykloje. Kuro buvo dedama tiek, kad jam sudegus, vandens temperatūra katile neviršytų 90-95°C. Tokiu būdu katilai būdavo kūrenami periodiškai - degant įkrautai kuro porcijai, vandens temperatūra užkildavo gerokai daugiau, nei reikia. Sudegus minėtam kurui, vanduo smarkiai atvėsdavo. Po tam tikro laiko procedūra kartodavosi. Šildymo sistemos vandens ir patalpų oro temperatūrų svyravimus truputį sumažindavo špižinių radiatorių, storų vamzdžių ir didelio vandens kiekio masė. Šiuolaikiniuose kieto kuro katiluose, patobulinus kieto kuro deginimo procesą, atskiriant pirminio, antrinio, netgi tretinio degimui reikalingo oro tiekimą, atsirado galimybė žymiai platesnėse ribose reguliuoti katilo atiduodamą šilumą. Tai pasiekiama reguliatoriumi valdant degimo proceso intensyvumą, keičiant tiekiamą oro kiekį. Tokiu būdu pratęsiamas vienos kuro įkrovos degimo laikas, kai nereikia pilno katilo galingumo. Galios reguliavimo diapazonas yra 1:1 – 1:2 tradiciniuose katiluose iki 1:3 - 1:4 dujų generavimo katiluose. Tačiau, esant naujo tipo, efektyviai reguliuojamai, mažos vandens talpos šildymo sistemai su priverstine cirkuliacija, ir mažiausios katilo galios gali būti per daug. Kyla realus pavojus, kad katile ir sistemoje gali užvirti vanduo. Tokiais atvejais yra reikalingos šildymo sistemos akumuliacinės talpos, skirtos šilumos pertekliui su kaupti, esant trūkumui - atiduoti į šildymo sistemą. Akumuliacinių talpų paskirtis – suretinti katilo įkrovimus kuru, tuo pačiu garantuojant tolygesnį patalpų šildymą (mažiau svyruoja patalpų oro temperatūra). Akumuliacinių patalpų dydį lemia labai daug veiksnių - katilo kuro įkrovos dydis, galios reguliavimo diapazonas, katilo ir reikalingos šildymui galios santykis, šildymo sistemos darbinė temperatūra ir pan. Akumuliacinėje talpoje sukauptos energijos kiekis tiesiogiai proporcingas vandens kiekio ir skirtumo tarp galimos aukščiausios ir žemiausios vandens talpoje temperatūros. Paprastai talpą galima įkaitinti iki 85°C. Naudoti šildymui dar galima — 45°C vandenį. Taigi, temperatūros skirtumas sudaro apie 40´C Kuo didesni radiatoriai, tuo žemesnės temperatūros vandens reikia šildyti patalpai, tuo akumuliacinės talpos temperatūrų skirtumas gali būti didesnis, o talpos dydis mažesnis. Geriausiai akumuliacinė talpa išnaudojama esant grindų šildymui, kai 30°C vanduo dar efektyviai šildo. Kadangi vienu metu reikia šildyti patalpas ir įkrauti akumuliacinę talpą, tai kieto kuro katilo galia turi būti 1,3 - 1,6 karto didesnė už patalpoms šildyti reikalingą galią. Pavyzdžiui, 120 - 150 m 2 namui šildyti reikia 18 kW galios. Katilo galia turi būti apie 25 kW. Jeigu norima, kad namas būtų pastoviai šildomas per naktį, t.y. 8h, tai akumuliacinė talpa turėtų sukaupti 18 kW x 8h = 144 kWh energijos (šilumos). Vienas litras vandens, pakilus temperatūrai 1°C, sukaupia 1,163 Wh šilumos. Dabartiniu metu labiausiai paplitę katilai - apatinio degimo ir veikiantys dujų generavimo principu. Jų naudingumo koeficientas siekia 70 - 80%. Dujų generavimo katiluose išgaunamas n.v.k. yra apie 3 - 5% didesnis už paprastų kieto kuro katilų, tačiau ir kaina gerokai didesnė -1,5 - 2 kartus. Trūkumai - dažnai naudojami oro tiekimo arba dūmų ištraukimo ventiliatoriai, kurie gali sugesti, jiems būtinas nuolatinis elektros energijos tiekimas, kuras turi būti labai sausas - <25% tūrio drėgmės. Privalumai - geriau sudeginamos malkos (mažiau lieka pelenų) ir didesnis galingumo reguliavimo diapazonas. Todėl galima sumažinti šildymo sistemos akumuliacinės talpos dydį, tai geriau tinka naujoms šildymo sistemoms su maža vandens talpa ir efektyviu reguliavimu. Tačiau tai galėtų būti atskiro straipsnio tema. Reikia paminėti, kad didžioji dauguma šiuolaikinių kieto kuro katilų daugiau ar mažiau universalūs. Daugiausia jie skirti malkoms, bet juose kaip papildomą arba rezervinį kurą galima deginti anglis. Taip pat leidžiama į malkas pridėti anglies. Nemažai žmonių skundžiasi, kad dabartiniuose katiluose sunkiai dega malkos ir dažnai reikia valyti katilo dūmų traktą. Pagrindinė priežastis ta, kad žmonės nežino kaip šiuos katilus eksploatuoti. Čia išskirsime du pagrindinius momentus: tai malkų sausumas ir darbinė katilo vandens temperatūra. Dujinis kuras Kita pagal "švarumą" kuro rūšis - gamtinės ir suskystintos dujos. Gamtinėse dujose pa grindinė sudėtinė dalis yra metanas, jos beveik perpus lengvesnės už orą. Suskystintos dujos yra naftos perdirbimo proceso dalis - atliekos. Pagrindinės dedamosios - propanas ir butanas - proporcija 1:1. Automobiliams naudojamos suskystintos dujos, kuriose propano ir butano dalys sudaro nuo 1:4 iki 3:2 (žiemą, vasarą). Dujų frakcija yra beveik 2 kartus sunkesnė už orą. Todėl saugumo sumetimais katilų, dirbančių suskystintomis dujomis negalima įrengti patalpose žemiau žemės paviršiaus. Dujinių katilų pagrindinis privalumas - automatizuotas degimo valdymas. Galima tiksliai reguliuoti katilo galią ir vandens temperatūrą, praktiškai nereikalinga žmogaus priežiūra. Dujinis kuras - labiausiai paplitusi Lietuvoje kuro rūšis po kieto kuro. Plačiausiai gamtinės dujos naudojamos miestuose ir visur, kur nutiesti dujo tiekiai. Dujas galima deginti dviejų pagrindinių tipų degikliais - injekciniais (atmosferiniais) ir ventiliatoriniais (su priverstiniu oro įpūtimu). Pirmo tipo degiklių ir katilų privalumai yra šie: maždaug 1,2- 1,5 karto pigesni, nėra besisukančių dalių, mažesnis triukšmas, plačiame dujų slėgio svyravimo diapazone išlieka stabilus dujų ir oro santykis, todėl jie ne taip bijo slėgio svyravimo mažo slėgio dujotiekių tinkluose. Trūkumai - 1-4 proc. mažesnis naudingo veiksmo koeficientas, papildomai reikalinga dūmų traukos saugumo automatika (jei jos nėra katilo komplekte). Dažniausiai katilai su injekciniais degikliais būna specializuoti, tai reiškia, kad jie skirti deginti tik dujoms ir kitokio tipo ar kitai kuro rūšiai skirto degiklio įmontuoti į juos ne galima. Šio tipo pastatomi katilai, kaip taisyklė, yra pagaminti iš ketaus (špižiniai).  Katilai su ventiliatoriniais degikliais - universalesni. Katilą galima pervesti darbui skystu kuru, pakeičiant tik degiklį. Naudingumo koeficientas lieka tas pats.Dėl savo paprastumo, pigumo, ir ilgaamžiškumo didžiąją dujinių katilų dalį sudaro katilai su atmosferiniais (injekciniais) degikliais. Pastaruosius kelerius metus sparčiai populiarėja dujiniai sieniniai pakabinami vandens šildymo katilai. Juose degiklio liepsna moduliuojama, t.y. laipsniškai (nepakopiškai) didinama ar mažinama pagal reikalingą tuo momentu šiluminį galingumą. Pastatomuose katiluose liepsna nemoduliuojama, o reikiamas galin gumas gaunamas užgesinant ir uždegant degiklį. Degdamas nominalia galia degiklis dirba geriausiu optimaliu režimu. Kada geriau turėti sieninį pakabinamą katilą, o kada pastatomą? Sieniniai pakabinami dujiniai katilai retai viršija 30 kW galingumą. Didžioji jų dalis turi karšto buitinio vandens ruošimo srovinį (greitaeigį) šilumokaitį. Katile sumontuoti: siurblys, išsiplėtimo indas, apsauginis vožtuvas, katilo ir karšto vandens temperatūros valdymo, dujų įleidimo ir saugumo automatika. Tai visa mini katilinė, o jos gabaritai kaip virtuvinės spintelės. Pastatomų dujinių katilų galingumas gali siekti šimtus kilovatų. Atskirai komplektuojami: tūrinis arba srovinis (gali būti plokštelinis) karšto buitinio vandens šilumokaitis, siurbliai, išsiplėtimo indai, maišytuvai ir kt. Viską susumavus tos pačios galios katilinė su pastatomu dujiniu katilu gali kainuoti tiek pat arba brangiau už pakabinamą dujinį katilą, o pastatams, kuriems reikia daugiau kaip 30 kW, alternatyvos nėra - naudojami tik pastatomi katilai. Iš to, kas pasakyta, nesunkiai galima apibrėžti šių katilų tipų panaudojimo sritis. Dėl savo mažų gabaritų sieniniai pakabinami katilai naudojami butų ir nedidelių kompaktiškų gyvenamųjų namų ar visuomeninės paskirties patalpų šildymui. Dėl mažos galios ir srovinio buitinio karšto vandens ruošimo principo, pakabinami katilai gali paruošti 10-15 1/min karšto vandens, praktiškai tai reiškia vieną pilnai atsuktą arba du pusiau atsuktus karšto vandens čiaupus vienu metu. Nenaudojant papildomų vandens talpų, prie šių katilų sudėtinga prijungti karšto vandens cirkuliacinę liniją, tai yra, jeigu karšto vandens čiaupas toli nuo sieninio pakabinamo katilo, tenka ilgai laukti atbėgančio karšto vandens (dideli be reikalo nuleidžiamo vandens nuostoliai). Visi sieniniai dujiniai katilai pagal dūmų išmetimo būdą skirstomi į natūralios traukos ir su priverstiniu dūmų išmetimu (taip vadinami "turbo"). Katiluose su priverstiniu dūmų išmetimu yra ventiliatorius, kuris pašalina dūmus ir įsiurbia oro, reikalingo degimui. Tokie katilai dar vadinami nepriklausomi nuo patalpos oro. Paprastai dūmai išmetami ir oras iš lauko įsiurbiamas vienu dvigubu vamzdžiu. Kitaip tariant vamzdis vamzdyje. Pro vidurinį plonesnį vamzdį išmetami dūmai, o tarpu tarp išorinio, didesnio diametro, vamzdžio ir vidinio vamzdžio įsiurbiamas šviežias oras. Jis, liesdamasis su karštu dūmų vamzdžiu kiek sušyla, tuo pačiu atvėsindamas dūmus. Prieš kelis metus Lietuvoje buvo iškilusi problema, kai lauko temperatūrai nukritus žemiau minus 15°C, iš dūmų kondensuodavosi drėgmė ir dūmtraukis užšaldavo - katilas nebegalėdavo dirbti. Greitai buvo surastas šios problemos sprendimo būdas. Pagal firmų gamintojų instrukcijas horizontalioji koncentrinio dūmtraukio dalis turėjo būti sumontuota su nuolydžiu žemyn, kad susidaręs kondensatas nuvarvėtų ant žemės. Esant žemesnei temperatūrai jis užšaldavo ir ledas užkimšdavo dūmtraukio galą. Norint šito išvengti, reikia sumontuoti dūmtraukį su nuolydžiu aukštyn, tačiau, kad kondensatas nevarvėtų ant šilumokaičio, turi būti padarytas kondensato nuvedimo vamzdelis iš vidurinio, dūmų išmetimo vamzdžio. Didesniems pastatams, namams ir ten, kur yra didesnis karšto vandens poreikis, naudojami pastatomi katilai su tūriniais karšto vandens šildytuvais (talpomis), šnekamojoje kalboje vadinamais "boileriais". Juose sukaupta karšto vandens atsarga leidžia pa dengti trumpalaikius didelius poreikius. Prijungta karš to vandens cirkuliacinė linija taupo vandenį ir kurą. Visais minėtais dujinių katilų tipais (sieniniais ir pastatomais, su injekciniais ir ventiliatoriniais degikliais) galima deginti suskystintas dujas. Trūkumai - pa pildomai kainuoja šių dujų laikymo talpos su armatūra ir reikia sukaupti lėšų šių talpų užpildymui šildymo sezonui. Tuo tarpu už gamtines dujas atsiskaitoma kartą per mėnesį. Suskystintų dujų naudojimo privalumai – galima šildytis nepriklausomai nuo gamtinių dujų tinklų, eksploatacinių sąnaudų požiūriu – gerokai pigiau už skystą kurą. labiausiai paplitę vietinės gamybos, Vidurio Europos (pvz. Čekijos) ir Italijos gamintojų katilai. Nedidelę, bet pamažu didėjančią rinkos dalį užima išsivysčiusių Vakarų Europos šalių (Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir kt.) katilai. Tokią didelę katilų įvairovę lemia skirtingos jų naudojimo sąlygos, kuro kainos, saugumo, automatizavimo lygis, žmonių perkamoji galia ir t.t. Šiame straipsnyje nenagrinėsime tokių šilumos gavimo būdų, kaip: šilumos siurblys, saulės kolektorius, vidaus degimo variklis, išorinio degimo (Stirlingo) variklis ir pan., apžvelgsime tik įrenginius, kuriuose deginamas kuras, norint išgauti jo šilumą, t.y. šildymo katilus. Pradėdami nuo ekologiškai "švariausios" kuro rūšies, - elektros, - apžvelgsime įvairaus tipo šildymo katilų privalumus ir trūkumus. Elektra Apie elektros "ekologiškumą" galime kalbėti tik su tam tikra išlyga. Įvertinę šiluminių, atominių elektrinių išmetamus teršalus ir atliekas, taip pat elektros perdavimo ir įtampos transformavimo nuostolius, galų gale vis tiek gausime tokį pat ar net didesnį taršos lygį, jei lyginsime su gauta šiluma deginant kurą. Šilumos gavimas, naudojant elektros energiją, - brangiausias būdas. Efektyviausiai šiluma gaunama elektriniais radiatoriais, tačiau elektrinio vandens šildymo katilo įrengimas nepamainomas tada, kai norime turėti rezervinį esamos vandens šildymo sistemos šilumos šaltinį. Esant tam tikroms sąlygoms, galima sumažinti išlaidas už elektrą. Kai šildomasi nakties metu ir yra dviejų tarifų elektros skaitiklis, tada 1 kWh kaina gali būti 10 – 12 ct. Jei per metus sunaudojama daugiau kaip 12000 kWh, lengvatiniu tarifu 1 kWh gali kainuoti 8 ct. Tai galima lyginti su šilumos kaina, išgaunama deginant dujinį kurą. Tačiau reikia nepamiršti, kad naudojantis lengvatiniu tarifu, už elektros energiją dienos metu mokėti reikia brangiau - 22-26 centus už kWh (pagal vieną tarifą 1 kWh elektros energijos kainuoja 19 – 22 ct. - minėtose kainose mažesnis skaičius reiškia kainą kaime, o didesnis - mieste). Be to, norint sukaupti pakankamai šilumos lengvatinio tarifo metu, šildymo galingumas turi būti daugiau kaip 3 kartus didesnis už reikiamą, šildant pastoviai visą laiką. Plačiam naudojimui reikšmingos yra dvi elektrinių vandens katilų rūšys, - kai vanduo šildomas šildymo (tenais) elementais ir elektrodiniai katilai. Elektrodiniuose katiluose cirkuliuoja ne grynas vanduo, o druskų prisotintas tirpalas (elektrolitas). Jis yra agresyvus tiek korozijos požiūriu, tiek žmonių sveikatai. Todėl būtinas tarpinis šilumokaitis, kuris šildytų šildymo sistemos vandenį. Dėl sudėtingos priežiūros, pavojingumo ir mažesnio efektyvumo šie katilai buityje praktiškai nenaudojami. Labiausiai paplitę rinkoje elektriniai šildymo katilai su šildymo elementais. Tačiau jie labai skiriasi pagaminimo kokybe ir medžiagomis, todėl kaina gali skirtis iki 10 kartų. Aukšta kokybe pasižymi Skandinavijos šalių elektriniai katilai. Kaip nežymų trūkumą galime paminėti tai, kad elektriniai šildymo elementai santykinai greitai (per kelerius metus) pasidengia nuovirų (kalkių) sluoksniu. Jis yra geras šilumos izoliatorius, todėl laiku nenuvalius, perduodama šiluma į vandenį sumažėja, o pačio šildymo elemento temperatūra pakyla. Todėl jis gali perdegti. Kadangi šildymo sistemos šviežiu vandeniu papildomos santykinai nedaug, todėl elektriniai šildymo katilai tarnauja iki 10 ir daugiau metų. Tuo tarpu tūriniuose buitinio vandens šildytuvuose jie išeina iš rikiuotės per keletą metų. Kondensaciniai katilai Pastaruoju metu Vakarų Europoje vis plačiau plinta kondensaciniai katilai. Mums įprastuose, klasikiniuose katiluose dūmų temperatūra būna pakankamai aukšta (130-200°C), kad būtų viršijama rasos taško temperatūra. Tai reiškia, kad degimo metu susidarę vandens garai, tuo pačiu pavidalu su dūmais išmetami į atmosferą. Kondensaciniuose katiluose, atvirkščiai, stengiamasi kuo labiau atvėsinti dūmus, kad juose esantys vandens garai atvėstų žemiau rasos taško, susikondensuotų ir iškristų vandens lašais. Šis kondensavimosi procesas vyksta katile, tuo būdu pavyksta naudingai panaudoti slaptąją garavimo šilumą, kuri išsiskiria garams virstant vandeniu. Dėl to, ir žemos dūmų temperatūros, apie 10-25° C aukščiau už grįžtamo iš šildymo sistemos vandens temperatūrą, kondensacinių katilų naudingumo koeficientas yra 6 -10° C didesnis už klasikinių katilų. Dėl skirtingo vandenilio atomų skaičiaus gamtinėse dujose ir dyzeliniame kure, jiems sudegant susidaro nevienodas kiekis vandens garų. Sudegus dujoms, jis būna didesnis, todėl aušinant dujų degimo produktus galima papildomai išgauti iki 10% degimo metu išsiskyrusios šilumos. Iš skysto kuro degimo produktų tokiu būdu išgauta papildoma šiluma neviršija 6%. Todėl didžioji dauguma kondensacinių katilų yra dujiniai. Iš to, kas pasakyta, seka, kad kuo žemesnėmis temperatūromis dirba šildymo sistema, tuo kondensacinių katilų efektyvumas didesnis. Pirma, šie katilai brangesni už klasikinius apie 1,5 - 2 karto. Taip yra dėl to, kad kondensatas, iškrentantis katiluose yra agresyvus, todėl šių katilų šildymo paviršius yra daromas iš korozijai atsparių medžiagų - dažniausiai iš nerūdijančio plieno. Be to, pats paviršiaus plotas turi būti žymiai didesnis, palyginus su klasikiniais katilais, nes reikia kiek galima labiau ataušinti dūmus. Antra, reikalingas specialus įdėklas į kamino kanalą iš nerūdijančio plieno. Trečia, žeminant šildymo sistemos darbinę temperatūrą, turi būti kelis kartus didesni radiatorių šildymo plotai, o tai žymiai pabrangina šildymo sistemą. Šiuolaikinių įprastų katilų naudingumo koeficientai yra aukšti ir nedaug skiriasi, nes yra pasiekta fizinių dėsnių riba ir nebegalima labiau ataušinti dūmų (dėl kondensacijos). Norint efektyviau taupyti kurą, belieka mažinti katilų ir šildymo sistemos nenaudingus šilumos nuostolius į aplinką. Čia galioja dėsnis - kuo žemesnė vandens temperatūra katile ir sistemoje, tuo mažesni nuostoliai į aplinką nuo katilo paviršiaus ir vamzdžių. Sumažėjus vandens temperatūrai 20-40°C, išspinduliuojami į aplinką šilumos nuostoliai sumažėja net iki kelių kartų. Pastaruoju metu sparčiai plinta elektroniniai katilų ir maišytuvų reguliatoriai, kurie automatiškai nustato didesnę ar mažesnę vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros. Literatūros ir įvairių gamintojų duomenimis, tokiu būdu reguliuojant šilumą, galima sutaupyti iki 5-15% kuro, palyginus su rankiniu reguliavimu. . Dar vienas būdas - patalpų temperatūros mažinimas nakties metu ir tam tikrais dienos laikotarpiais, kai patalpose nebūna žmonių. Paprastai sumažinama 5-6°C. Teoriškai tuo metu būtų galima sutaupyti apie 25% kuro, bet praktiškai tai apsunkina konstrukcijų ir šildymo sistemos šiluminis inertiškumas. Kuo sunkesnės ir storesnės sienos (plytų mūras, akmenys, ir kt.), tuo ilgiau jos šyla ir ilgai neatšąla, sumažinus šildymą. Negalima greitai kaitalioti patalpų temperatūros, todėl taupymo efektas labai sumažėja. Tas pats liečia ir ketinius radiatorius, storus plieninius gravitacinės sistemos vamzdžius, kuriuose telpa daug vandens. Tokiu būdu, nustojus šildyti vakare, iki pat ryto patalpų temperatūra gali nenukristi minėtų 5-6°C. Atitinkamai, reikia žymiai anksčiau pradėti šildymą, kad patalpos įšiltų iki buvusios temperatūros norimai valandai. Taigi, praktinis tokio taupymo rezultatas gali siekti 5-15%. Didesnysis skaičius atitinka pačias lengviausias konstrukcijas ir mažos vandens talpos šildymo sistemą. Taip pat galima reguliuoti vandens temperatūrą šildymo katile pagal patalpos oro daviklį. Tačiau iškyla problema, kaip pasirinkti charakteringiausią daviklio vietą. Praktikoje nebūna taip, kad visų patalpų temperatūra būtų vienoda. Tai reiškia, kad įvairiose patalpose gali būti ir šilčiau ir šalčiau, o tai skatins palaikyti aukštesnę vandens temperatūrą (pagal šalčiausią patalpą) ir kitose patalpose įrengti papildomus patalpos temperatūros reguliavimo prietaisus. Vakarų Europos gamintojų duomenimis vandens temperatūros, reguliavimas priklausomai nuo lauko temperatūros yra vidutiniškai 3% ekonomiškesnis, negu nuo patalpos temperatūros. Papildomai kelis procentus kuro sutaupyti galima, naudojant įvairiausias automatizavimo programas, kurios įvertina pastato konstrukcijų šiluminę inerciją ir nustato normalios ir pažemintos temperatūros režimų pradžios laikus, kad nurodytom valandom būtų pasiektos norimos temperatūros. Paprastai aukščiau aprašytas funkcijas turi Vakarų Europos žymių katilų gamintojų reguliatoriai. Vandens šildymo katilo, jo tipo pasirinkimą nulemia gerokai daugiau veiksnių, negu buvo paliesta šiame straipsnyje. Šildymo katilo parinkimas tampriai susijęs su šildymo sistemos tipu, medžiagomis, iš kurių padaryta, taip pat nuo namo sienų langų konstrukcijos ir pan. Aktuali tampa vėdinimo problema. Šio straipsnio tikslas nebuvo tas, kad konkrečiai pasakyti kokios firmos, koks katilas geresnis ar blogesnis. Mes bandėme kuo paprasčiau pateikti informaciją apie katilus ir kuro rūšis, kuri, tikimės, padės daugeliui teisingai pasirinkti kuro rūšį ir katilo tipą. Tada reikėtų kreiptis į firmų, tiekiančių tokio tipo katilus, konsultantus ir pasirinkti konkretų katilą. Dažniausiai Lietuvoje žmonės renkasi kuo pigesnius daiktus, tačiau pastaruoju metu vis daugiau pradeda suprasti, kad šykštūs moka du kartus. Su katilais ir jų įrengimu yra taip pat, kuo daugiau įdėsi iš pradžių, tuo labiau taupysi vėliau. ________________________________________________________________________ NUOTEKYNO MONTAVIMAS LIETAUS FEKALINIO IR TECHNOLOGINIO NUOTEKYNO MONTAVIMAS
 ________________________________________________________________________  ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMAS
Šildymo sistemų rūšys
Vienbučio namo šildymo sistemų įvairovė dažnai sukelia sunkumų namo savininkui, ieškančiam geriausio šildymo sistemos sprendimo, kuris būtų patrauklus investicijų ir eksploatacinių išlaidų optimumo požiūriu. Pagal šilumos nešėją, šildymo sistemos gali būti vandeninės ir orinės. Skiriama keletas vandeninio šildymo sistemų rūšių: radiatorinė, grindinė, plintusinė (grindjuostinė), panelinė (sieninė). Labiausiai iš jų paplitusios - radiatorinė ir grindinė. Radiatorinio šildymo sistema geriausiai žinoma ir plačiausiai paplitusi. Apie 80% radiatorių rinkos užima plieniniai paneliniai radiatoriai, toliau eina ketiniai, aliumininiai ir konvektoriai. Pagal radiatorių prijungimo prie vamzdynų būdą yra skiriama: dvivamzdė “klasikinė”, dvivamzdė kolektorinė, vienvamzdė ir vienvamzdė kolektorinė. Yra ir daugiau prijungimų būdų, bet juos galima priskirti vienai iš išvardintų sistemų atmainai. Visos šios sistemos pagal veikimo efektyvumą yra lygiavertės, tik kiekvienu atskiru atveju skiriasi medžiagų sunaudojimas (kaina). Reikia atkreipti dėmesį, kad vienvamzdėje sistemoje viename žiede sumontuotų radiatorių temperatūra skiriasi. Šaltesni radiatoriai parenkami didesnių matmenų, kad atiduotų tiek pat šiluminės galios. Dvivamzdę šakotinę sistemą geriau naudoti jau įrengtų patalpų šildymo sistemos rekonstrukcijai. Vedama dviejų vamzdžių magistralė (gali būti su šakomis), nuo kurios atšakėlėmis prijungiami radiatoriai. Tokią sistemą galima išvedžioti virš grindjuosčių, nereikia ardyti sienų ir daryti remonto. Kolektorinės sistemos pasižymi žymiai platesnėmis reguliavimo ir valdymo galimybėmis, akivaizdesne ir logiškesne veikimo struktūra. Todėl pastaruoju metu jos taikomos labai plačiai. Kolektorius - tai skirstytuvas, nuo kurio atsišakoja vamzdžiai į radiatorius. Paprastai įrengiamas vienas kolektorius bute arba vienbučio namo aukšte. Kolektorius paslepiamas sienos konstrukcijoje ir uždengiamas metaliniu, lengvai nuimamu dangteliu, kurį galima nudažyti arba apklijuoti tapetais pagal sienos spalvą. Vamzdžiai nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų vedami po grindimis arba grindų konstrukcijoje. Todėl ši sistema daugiausiai naudojama naujai statomuose pastatuose. Radiatorinių šildymo sistemų kainos ir efektyvumo santykis lemia, kad jos yra labiausiai paplitusios iš visų šildymo sistemų. Grindinė šildymo sistema skirstoma į: grindų šildymą ir grindinį šildymą. Grindų šildymas dar vadinamas "komfortinėmis grindimis". Pačios grindys šildomos tik tiek, kad jos būtų maloniai šiltos. Tačiau gali būti taip, kad jos nepajėgs sušildyti patalpos, tokiu atveju naudojamas grindinis šildymas - kai grindys įšyla tiek, kad gali sušildyti ir patalpos orą. Grindų šildymas nuo grindinio šildymo skiriasi daugiausia vandens temperatūros valdymu. Grindų šildymas plačiau taikomas tualetuose, voniose, prie baseinų, o grindinis - gyvenamosioms patalpoms šildyti. Nors grindinio šildymo įrengimas yra iki 2 kartų brangesnis už radiatorinį, bet oro temperatūros pasiskirstymas per patalpos aukštį yra artimesnis idealiam (žmogaus organizmui sveikiausiam). Malonu, kai kojoms šilta, o galvai vėsiau. Dėl palankesnio temperatūrų pasiskirstymo per patalpos aukštį galima turėti 1-2 laipsniais žemesnę vidutinę oro temperatūrą, palyginus su radiatorine sistema, ir tuo pačiu sutaupyti iki 10% kuro. Temperatūrinis komfortas lemia, kad ši šildymo rūšis sudaro nemažą šildymo sistemų dalį, kuri pamažu auga. Dėl žemos vandens temperatūros tokia sistema idealiai tinka su dujiniu kondensaciniu katilu arba su šilumos siurbliu. Grindjuostinė (plintusinė) šildymo sistema – tai pagal visą patalpos perimetrą išdėstyti siauri ir žemi konvektoriai, kurių išorė apiforminta panašiai kaip grindjuosčių (plintusų). Dėl savo mažų matmenų, ši šildymo sistema negali atiduoti pakankamo kiekio šilumos, kurio užtektų mums įprastinio būsto patalpoms šildyti. Patalpos turėtų turėti mažus šilumos nuostolius, kad minėta sistema galėtų juos padengti. Todėl gyvenamosiose patalpose ši sistema naudojama retai. Dar vienas reikalavimas – negalima prie sienos priglausti baldų, nes ta grindjuostės vieta nebeatiduos į patalpą šilumos. Šios priežastys smarkiai apriboja plintusinės šildymo sistemos paplitimą. Maždaug prieš 15 metų Vakarų Europoje iš lėto pradėjo plisti panelinis (sieninis) šildymas. Jo įrengimas panašus į šildomų grindų, tiktai sienoje. Prie aukštesnės kainos (apie 2 kartus brangiau už radiatorinį šildymą) čia prisideda dar vienas trūkumas – ne toks geras ir tolygus temperatūrų pasiskirstymas patalpoje. Kaip vieną iš neesminių trūkumų šiai dienai galima paminėti kol kas dar gerai laiko neišbandytą technologiją. Ši sistema plinta lėtai, nes gyvenamosiose patalpose paprastai nėra poreikio turėti šildomą sieną. Be to, techniškai sunkiau ją įrengti ir sumažinamas naudingas patalpos plotas. 1. Grindų šildymo schema  Privalumai:
2. Kolektorinė sistema  Privalumai:
3. Dvivamzdė trišakinė sistema  Privalumai:
4. Dvivamzdė žiedinė trišakinė sistema  Privalumai:
 5. Vienvamzdė sistemaPrivalumai:
6. Radiatorinio ir grindų šildymo, šilto oro cirkuliacijos schema.  ________________________________________________________________________ TECHNOLOGINIŲ VAMZDYNŲ MONTAVIMAS
________________________________________________________________________ VANDENTIEKIO SISTEMŲ MONTAVIMAS
Egzistuoja kelios vandentiekio schemos, turinčios privalumų ir trūkumų. Vandentiekio schemos:  1. Kolektorinė schema.Privalumai:
2. Trišakinė schema  Privalumai:
 3. Žiedinė schemaPrivalumai:
"Sanmada" dirba jūsų komfortui! | |
Žemėlapis | |
Raktažodžiai: Sanmada, UAB Solketa, Sanmada paslaugos, Sanmada kontaktai, atlieka visų sudėtingumo lygių santechnikos darbus, dirba tik aukščiausio lygio specialistai, Sanmada užsiima didmenine ir mažmenine santechnikos prekių prekyba, didmeninė santechnikos prekių prekyba, mažmeninė santechnikos prekių prekyba, didmeninė prekyba santechnikos prekėmis, mažmeninė prekyba santechnikos prekėmis, santechnikos medžiagos, prekyba santechnikos medžiagomis, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką komercinėse patalpose, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką gyvenamose patalpose, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką kituose objektuose, Sanmada siūlo platų santechninių darbų spektrą, katilinių montavimas, lietaus nuotekyno montavimas, fekalinio ir technologinio nuotekyno montavimas, fekalinio nuotekyno montavimas, šildymo sistemų montavimas, technologinių vamzdynų montavimas, vandentiekio sistemų montavimas, atlieka katilinių montavimą ir rekonstrukcijas, atlieka katilinių montavimą, atlieka katilinių rekonstrukcijas, katilinių montavimas, katilinių rekonstrukcija, skysto kuro katilai, kieto kuro katilai, dujiniai katilai, elektriniai katilai, skystas kuras, kietas kuras, dujinis kuras, elektra, kondensaciniai katilai, nuotekyno montavimas, nuotekų valymo įrenginių bei naftos ar riebalų gaudyklių montavimas, kanalizacija, vietinė kanalizacija su gelžbetoniniais šuliniais, mažų diametrų šuliniai, prijungimas prie miesto tinklų, nuotekų valymo sistemos, drenažo, lietaus nuotekų sistemos, savitakinės ir sifoninės lietaus nutekėjimo sistemų montavimas, buitinio ar fekalinio nuotekyno sistemų lauko ir vidaus tinklų montavimas, pramoniniuose objektuose atliekame technologinio nuotekyno montavimo darbus, radiatorinio šildymo sistemų montavimas, šlapių ir sausų grindinio šildymo sistemų montavimas, kombinuotų šildymo sistemų montavimas, šildymo sistemų rūšys, radiatorinio šildymo sistema, kolektorinės sistemos, kolektorinė sistema, grindinė šildymo sistema skirstoma, grindjuostinė (plintusinė) šildymo sistema, dvivamzdė trišakinė sistema, dvivamzdė žiedinė trišakinė sistema, vienvamzdė sistema, radiatorinio ir grindų šildymo, šilto oro cirkuliacijos schema, apytakinių vamzdynų montavimas gamybiniuose pastatuose, apytakinių vamzdynų montavimas maisto pramonės pastatuose, apytakinių vamzdynų montavimas farmacijos pramonės pastatuose, apytakinių vamzdynų montavimas chemijos pramonės pastatuose, šalto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo įvado iki vartojimo taškų, karšto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo vandens paruošimo įrenginio iki vartojimo taškų, vandentiekio ir nuotekų siurblinių įrengimas, vandens apskaitos mazgų montavimas, hidroforų montavimas, vandens filtrų montavimas, karšto vandens paruošimo įrenginių montavimas, sanitarinių prietaisų montavimas ir pajungimas, sanitarinių prietaisų montavimas, sanitarinių prietaisų pajungimas, vandentiekio schemos privalumai, vandentiekio schemos trūkumai, vandentiekio schemų privalumai, vandentiekio schemų trūkumai, vandentiekio schemos, kolektorinė schema, trišakinė schema, žiedinė schema, santechnika, atlieka visų sudėtingumo lygių santechnikos darbus Vilnius, dirba tik aukščiausio lygio specialistai Vilnius, Sanmada užsiima didmenine ir mažmenine santechnikos prekių prekyba Vilnius, didmeninė santechnikos prekių prekyba Vilnius, mažmeninė santechnikos prekių prekyba Vilnius, didmeninė prekyba santechnikos prekėmis Vilnius, mažmeninė prekyba santechnikos prekėmis Vilnius, santechnikos medžiagos Vilnius, prekyba santechnikos medžiagomis Vilnius, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką komercinėse patalpose Vilnius, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką gyvenamose patalpose Vilnius, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką kituose objektuose Vilnius, Sanmada siūlo platų santechninių darbų spektrą Vilnius, katilinių montavimas, lietaus nuotekyno montavimas Vilnius, fekalinio ir technologinio nuotekyno montavimas Vilnius, fekalinio nuotekyno montavimas Vilnius, šildymo sistemų montavimas Vilnius, technologinių vamzdynų montavimas Vilnius, vandentiekio sistemų montavimas Vilnius, atlieka katilinių montavimą ir rekonstrukcijas Vilnius, atlieka katilinių montavimą Vilnius, atlieka katilinių rekonstrukcijas Vilnius, katilinių montavimas Vilnius, katilinių rekonstrukcija Vilnius, skysto kuro katilai Vilnius, kieto kuro katilai Vilnius, dujiniai katilai Vilnius, elektriniai katilai Vilnius, skystas kuras Vilnius, kietas kuras Vilnius, dujinis kuras Vilnius, elektra Vilnius, kondensaciniai katilai Vilnius, nuotekyno montavimas Vilnius, nuotekų valymo įrenginių bei naftos ar riebalų gaudyklių montavimas Vilnius, kanalizacija Vilnius, vietinė kanalizacija su gelžbetoniniais šuliniais Vilnius, mažų diametrų šuliniai Vilnius, prijungimas prie miesto tinklų Vilnius, nuotekų valymo sistemos Vilnius, drenažo Vilnius, lietaus nuotekų sistemos Vilnius, savitakinės ir sifoninės lietaus nutekėjimo sistemų montavimas Vilnius, buitinio ar fekalinio nuotekyno sistemų lauko ir vidaus tinklų montavimas Vilnius, pramoniniuose objektuose atliekame technologinio nuotekyno montavimo darbus Vilnius, radiatorinio šildymo sistemų montavimas Vilnius, šlapių ir sausų grindinio šildymo sistemų montavimas Vilnius, kombinuotų šildymo sistemų montavimas Vilnius, šildymo sistemų rūšys Vilnius, radiatorinio šildymo sistema Vilnius, kolektorinės sistemos Vilnius, kolektorinė sistema Vilnius, grindinė šildymo sistema skirstoma Vilnius, grindjuostinė (plintusinė) šildymo sistema Vilnius, dvivamzdė trišakinė sistema Vilnius, dvivamzdė žiedinė trišakinė sistema Vilnius, vienvamzdė sistema Vilnius, radiatorinio ir grindų šildymo Vilnius, šilto oro cirkuliacijos schema Vilnius, apytakinių vamzdynų montavimas gamybiniuose pastatuose Vilnius, apytakinių vamzdynų montavimas maisto pramonės pastatuose Vilnius, apytakinių vamzdynų montavimas farmacijos pramonės pastatuose Vilnius, apytakinių vamzdynų montavimas chemijos pramonės pastatuose Vilnius, šalto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo įvado iki vartojimo taškų Vilnius, karšto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo vandens paruošimo įrenginio iki vartojimo taškų Vilnius, vandentiekio ir nuotekų siurblinių įrengimas Vilnius, vandens apskaitos mazgų montavimas Vilnius, hidroforų montavimas Vilnius, vandens filtrų montavimas Vilnius, karšto vandens paruošimo įrenginių montavimas Vilnius, sanitarinių prietaisų montavimas ir pajungimas Vilnius, sanitarinių prietaisų montavimas Vilnius, sanitarinių prietaisų pajungimas Vilnius, vandentiekio schemos privalumai Vilnius, vandentiekio schemos trūkumai Vilnius, vandentiekio schemų privalumai Vilnius, vandentiekio schemų trūkumai Vilnius, vandentiekio schemos Vilnius, kolektorinė schema Vilnius, trišakinė schema Vilnius, žiedinė schema Vilnius, santechnika Vilnius, atlieka visų sudėtingumo lygių santechnikos darbus Vilniuje, dirba tik aukščiausio lygio specialistai Vilniuje, Sanmada užsiima didmenine ir mažmenine santechnikos prekių prekyba Vilniuje, didmeninė santechnikos prekių prekyba Vilniuje, mažmeninė santechnikos prekių prekyba Vilniuje, didmeninė prekyba santechnikos prekėmis Vilniuje, mažmeninė prekyba santechnikos prekėmis Vilniuje, santechnikos medžiagos Vilniuje, prekyba santechnikos medžiagomis Vilniuje, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką komercinėse patalpose Vilniuje, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką gyvenamose patalpose Vilniuje, kokybiškai sumontuoja ir įrengia santechniką kituose objektuose Vilniuje, Sanmada siūlo platų santechninių darbų spektrą Vilniuje, katilinių montavimas Vilniuje, lietaus nuotekyno montavimas Vilniuje, fekalinio ir technologinio nuotekyno montavimas Vilniuje, fekalinio nuotekyno montavimas Vilniuje, šildymo sistemų montavimas Vilniuje, technologinių vamzdynų montavimas Vilniuje, vandentiekio sistemų montavimas Vilniuje, atlieka katilinių montavimą ir rekonstrukcijas Vilniuje, atlieka katilinių montavimą Vilniuje, atlieka katilinių rekonstrukcijas Vilniuje, katilinių montavimas Vilniuje, katilinių rekonstrukcija Vilniuje, skysto kuro katilai Vilniuje, kieto kuro katilai Vilniuje, dujiniai katilai Vilniuje, elektriniai katilai Vilniuje, skystas kuras Vilniuje, kietas kuras Vilniuje, dujinis kuras Vilniuje, elektra Vilniuje, kondensaciniai katilai Vilniuje, nuotekyno montavimas Vilniuje, nuotekų valymo įrenginių bei naftos ar riebalų gaudyklių montavimas Vilniuje, kanalizacija Vilniuje, vietinė kanalizacija su gelžbetoniniais šuliniais Vilniuje, mažų diametrų šuliniai Vilniuje, prijungimas prie miesto tinklų Vilniuje, nuotekų valymo sistemos Vilniuje, drenažo Vilniuje, lietaus nuotekų sistemos Vilniuje, savitakinės ir sifoninės lietaus nutekėjimo sistemų montavimas Vilniuje, buitinio ar fekalinio nuotekyno sistemų lauko ir vidaus tinklų montavimas Vilniuje, pramoniniuose objektuose atliekame technologinio nuotekyno montavimo darbus Vilniuje, radiatorinio šildymo sistemų montavimas Vilniuje, šlapių ir sausų grindinio šildymo sistemų montavimas Vilniuje, kombinuotų šildymo sistemų montavimas Vilniuje, šildymo sistemų rūšys Vilniuje, radiatorinio šildymo sistema Vilniuje, kolektorinės sistemos Vilniuje, kolektorinė sistema Vilniuje, grindinė šildymo sistema skirstoma Vilniuje, grindjuostinė (plintusinė) šildymo sistema Vilniuje, dvivamzdė trišakinė sistema Vilniuje, dvivamzdė žiedinė trišakinė sistema Vilniuje, vienvamzdė sistema Vilniuje, radiatorinio ir grindų šildymo Vilniuje, šilto oro cirkuliacijos schema Vilniuje, apytakinių vamzdynų montavimas gamybiniuose pastatuose Vilniuje, apytakinių vamzdynų montavimas maisto pramonės pastatuose Vilniuje, apytakinių vamzdynų montavimas farmacijos pramonės pastatuose Vilniuje, apytakinių vamzdynų montavimas chemijos pramonės pastatuose Vilniuje, šalto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo įvado iki vartojimo taškų Vilniuje, karšto vandentiekio vamzdyno sistemos įrengimas nuo vandens paruošimo įrenginio iki vartojimo taškų Vilniuje, vandentiekio ir nuotekų siurblinių įrengimas Vilniuje, vandens apskaitos mazgų montavimas Vilniuje, hidroforų montavimas Vilniuje, vandens filtrų montavimas Vilniuje, karšto vandens paruošimo įrenginių montavimas Vilniuje, sanitarinių prietaisų montavimas ir pajungimas Vilniuje, sanitarinių prietaisų montavimas Vilniuje, sanitarinių prietaisų pajungimas Vilniuje, vandentiekio schemos privalumai Vilniuje, vandentiekio schemos trūkumai Vilniuje, vandentiekio schemų privalumai Vilniuje, vandentiekio schemų trūkumai Vilniuje, vandentiekio schemos Vilniuje, kolektorinė schema Vilniuje, trišakinė schema Vilniuje, žiedinė schema Vilniuje, santechnika Vilniuje. | |
Veiklos sritys: Santechnika, santechnikos įranga, darbai - Vanduo, vandens tiekimas, valymas, vandens tiekimo, valymo įranga, įrengimas - Šilumos tiekimas, šildymo įranga, įrengimas Ieškoti informacijos apie šią įmonę (Google) | |