Neringos muziejai

Neringos muziejai
Neringos muziejai
NERINGOS MUZIEJAI - tai Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Kuršių nerijos istorijos muziejus bei Nidos žvejo etnografinė sodyba.
Įmonės kodas 300564491
Įmonės adresas Skruzdynės g. 17, 93123 Neringa
Telefonas +370 469 52260
Vadovas/direktorius Dr. Lina Motuzienė
Nuorodos Facebook
Neringos muziejai

Neringos savivaldybei priklausanti įstaiga  NERINGOS MUZIEJAI  savo veiklą pradėjo vykdyti 2016 m. balandžio 1 d., reorganizavus Neringos istorijos muziejų ir prijungiant jį prie Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus.

 

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus

 

1929-1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). 1939 m. Thomo Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį „Briedžių giria“.

 

XX a. 6-ajame deš. namas buvo suremontuotas, jame buvo apgyvendinti atvykę specialistai, o 1965 m. perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai.

 

1995-1996 m. pagal išlikusius architekto H. Reissmanno brėžinius ir Thomo Manno dukters Elisabeth Mann prisiminimus, namas buvo dar kartą restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką.

 

Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.

 

Šiandien Thomo Manno namelyje veikia dvi institucijos: Neringos muziejai ir Viešoji įstaiga Thomo Manno kultūros centras. Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai, Thomo Manno festivalio renginiai.

 

Kuršių nerijos istorijos muziejus

 

1969 m. rugsėjo 16 d. muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir kt.

 

1989 m. bažnyčią sugrąžinus tikintiesiems, ekspozicija buvo išardyta. 1995 m. nuomojamose patalpose buvo atidaryta ir kurį laiką veikė Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija, o 2002 m. buvo atidaryta nauja ekspozicija Neringos istorijos muziejuje Pamario gatvėje. Šioje ekspozicijoje pristatomi ne tik Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai), tradicijos, bet ir Nidos pašto stoties istorija.

 

Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas - Nidos pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m., suteikusios teisę gaminti smuklėje - pašto stotyje alų. Greta esančios foto reprodukcijos ir žemėlapiai, supažindina lankytojus su europinės reikšmės pašto keliu, kurio dalis ėjo ir Kuršių nerija.

 

Nidos žvejo etnografinė sodyba

 

Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m., ir kaip būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu (namas iš vakarų pusės buvo pristatytas vėliau) ir jis 1944 m. buvo nugriautas. Likusi sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį.

 

1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. – XX a. per. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. Sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą.

 

Nidos švyturys

Tik 132 laipteliai iki vaizdo iš paukščio skrydžio...

 

Nidos švyturys turi du gyvenimus: pirmasis tęsėsi nuo pastatymo 1874 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o antrasis prasidėjo sovietmečiu, 1953 m. pastačius iki šiandien stovintį 29 m aukščio švyturį.

 

Kai kalbame apie senąjį Nidos švyturį, jis turėjo dar vieną svarbią funkciją: ne tik rodė kelią laivams, bet ir perspėdavo apie artėjančias audras. Maždaug 19 a. pabaigoje Nidos švyturio viršutinėje dalyje atsirado „šoninės antenos“. Tai buvo konstrukcija, kuri leido švyturininkui, telegrafu gavus pranešimą apie artėjančią audrą, ant jos iškabinti atitinkamus signalus – vėliavas. Dėl šių „antenų“ Kuršių marių žvejai jį meiliai vadino švyturiu su sparnais.

 

Dabartinis cilindro formos gelžbetoninis Nidos švyturio bokštas iškilęs virš jūros lygio 79 metrus. Jis siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje net už 41 km. Specialus sutartinis signalas (2 trumpi ir 1 ilgas blyksnis) informuoja jūreivius, jog čia nėra uosto. Šiuo metu švyturys veikia automatiškai ir nebeturi švyturininko, kuris ligtol buvo itin svarbi figūra.

 

Raganų kalnas

 

Raganų kalnas - unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią.

 

1979 m. sukviestus Raganų kalno kūrėjus – medžio drožėjus ir kalvius iš visos Lietuvos, įkvėpė parabolinių kopų šlaitų apaugusių šimtametėmis pušimis, eglėmis kraštovaizdžio grožis ir mistinė atmosfera, paskatinusi įkūnyti medžio skulptūrose pasakų ir legendų personažus.

 

Kurėnų vėtrungės - muziejus po atviru dangumi

 

Kuršių marių žvejai jau nuo XIV-XV a. turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios - vadintos kurno valtimis (kurėnais), mažesnės - kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.

 

 

Neringos muziejai teikiamos paslaugos:

 

Patalpų nuoma kultūros renginiams

Prekyba leidiniais ir suvenyrais

Ekskursijos

Edukacijos

Ekspozicijos


 
 
 
Raktažodžiai: Neringos muziejai, Neringos muziejai kontaktai, Neringos muziejai paslaugos, Neringos muziejų kontaktai, Neringos muziejų paslaugos, Rašytojo ... Žiūrėti daugiau
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.