Neringos muziejai
Neringos savivaldybei priklausanti
įstaiga NERINGOS
MUZIEJAI savo veiklą pradėjo
vykdyti 2016 m. balandžio 1 d., reorganizavus Neringos istorijos muziejų ir
prijungiant jį prie Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus.
Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus
1929-1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal
architekto Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame
rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). 1939 m.
Thomo Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį
„Briedžių giria“.
XX a. 6-ajame deš. namas buvo suremontuotas, jame
buvo apgyvendinti atvykę specialistai, o 1965 m. perduotas Klaipėdos miesto
bibliotekai.
1995-1996 m. pagal išlikusius architekto H.
Reissmanno brėžinius ir Thomo Manno dukters Elisabeth Mann prisiminimus, namas
buvo dar kartą restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką.
Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija.
Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato
gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų
dienų atmosferą.
Šiandien Thomo Manno namelyje veikia dvi
institucijos: Neringos muziejai ir Viešoji įstaiga Thomo Manno kultūros
centras. Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai,
literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai
susitikimai, Thomo Manno festivalio renginiai.
Kuršių nerijos istorijos muziejus
1969 m. rugsėjo 16 d. muziejus duris atvėrė
buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė
Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir
kt.
1989 m. bažnyčią sugrąžinus tikintiesiems,
ekspozicija buvo išardyta. 1995 m. nuomojamose patalpose buvo atidaryta ir kurį
laiką veikė Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija, o 2002 m. buvo
atidaryta nauja ekspozicija Neringos istorijos muziejuje Pamario gatvėje. Šioje
ekspozicijoje pristatomi ne tik Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų
gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai), tradicijos, bet ir Nidos
pašto stoties istorija.
Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas - Nidos
pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m.,
suteikusios teisę gaminti smuklėje - pašto stotyje alų. Greta esančios foto reprodukcijos
ir žemėlapiai, supažindina lankytojus su europinės reikšmės pašto keliu, kurio
dalis ėjo ir Kuršių nerija.
Nidos žvejo etnografinė sodyba
Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m., ir kaip
būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu (namas iš
vakarų pusės buvo pristatytas vėliau) ir jis 1944 m. buvo nugriautas. Likusi
sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį.
1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu
gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija,
supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. – XX a. per. Kuršių nerijos
žvejų namų interjeru ir buitimi. Sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų
senųjų žvejų gyvenimą.
Nidos švyturys
Tik 132 laipteliai iki vaizdo iš paukščio skrydžio...
Nidos švyturys turi du gyvenimus: pirmasis tęsėsi
nuo pastatymo 1874 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o antrasis
prasidėjo sovietmečiu, 1953 m. pastačius iki šiandien stovintį 29 m aukščio
švyturį.
Kai kalbame apie senąjį Nidos švyturį, jis turėjo
dar vieną svarbią funkciją: ne tik rodė kelią laivams, bet ir perspėdavo apie
artėjančias audras. Maždaug 19 a. pabaigoje Nidos švyturio viršutinėje dalyje
atsirado „šoninės antenos“. Tai buvo konstrukcija, kuri leido švyturininkui,
telegrafu gavus pranešimą apie artėjančią audrą, ant jos iškabinti atitinkamus
signalus – vėliavas. Dėl šių „antenų“ Kuršių marių žvejai jį meiliai vadino
švyturiu su sparnais.
Dabartinis cilindro formos gelžbetoninis Nidos
švyturio bokštas iškilęs virš jūros lygio 79 metrus. Jis siunčia baltos šviesos
signalus, kurie matomi jūroje net už 41 km. Specialus sutartinis signalas (2
trumpi ir 1 ilgas blyksnis) informuoja jūreivius, jog čia nėra uosto. Šiuo metu
švyturys veikia automatiškai ir nebeturi švyturininko, kuris ligtol buvo itin
svarbi figūra.
Raganų kalnas
Raganų kalnas - unikalus medinių skulptūrų muziejus
Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai,
atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią.
1979 m. sukviestus Raganų kalno kūrėjus – medžio
drožėjus ir kalvius iš visos Lietuvos, įkvėpė parabolinių kopų šlaitų apaugusių
šimtametėmis pušimis, eglėmis kraštovaizdžio grožis ir mistinė atmosfera,
paskatinusi įkūnyti medžio skulptūrose pasakų ir legendų personažus.
Kurėnų vėtrungės - muziejus po atviru dangumi
Kuršių marių žvejai jau nuo XIV-XV a. turėjo tik
šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Didžiosios - vadintos kurno
valtimis (kurėnais), mažesnės - kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis. Visos
jos buvo plokščiadugnėmis, mažos grimzlės, bortai statūs, ąžuolinių lentų, o
stiebų viršūnes puošė vėtrungės. Vėtrungių atsiradimas žvejų laivuose susijęs
su žvejybos priežiūra ir kontrolės raida Prūsijos karalystėje XIX amžiuje.
Neringos muziejai teikiamos paslaugos:
◆ Patalpų nuoma kultūros renginiams
◆ Prekyba leidiniais ir suvenyrais
◆ Ekskursijos
◆ Edukacijos
◆ Ekspozicijos