Thomo Manno kultūros centras, VšĮ
„Beje, atostogos Raušene turėjo ne tik literatūrinių, bet ir gyvenimo padarinių. Iš ten aplankėme Kuršių Neriją, (…) kelias dienas praleidome (…) Nidos žvejų kaimelyje ir buvome taip pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio, briedžių gyvenamų pušynų, kad nusprendėme (…) įsigyti nuolatinę buveinę" (Mannas T., Gyvenimo apybraiža, 1929 ).
1929-1930 m. pagal architekto H. Reissmanno
projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas žvejo trobesį primenantis
namas. 1930 m. liepos 16 d. Thomas Mannas su šeima atvyko į savo naująjį
vasarnamį. Katia Mann rašė: „Buvo labai graži veranda su stiklinėmis kelių
dalių durimis. (…) Iš verandos - durys į svetainę - svarbiausią mūsų šeimynos
kambarį. Ten buvo jauki kertė, kur stovėjo suolas, kelios kėdės ir apskritas
stalas, prie kurio galėjo susėsti septyni - aštuoni žmonės. Iš šeimynos
kambario - langelis į virtuvę. Visi kiti kambariai - miegamieji. Antrajame
aukšte, tiesiai iš prieangio užlipus, buvo mano vyro darbo kambarys. Šalia,
dešiniau, jo miegamasis" (Stepanauskas L., Tomas Manas ir Nida, 1996).
Rašytojas su šeima Nidoje praleido tris vasaras
(1930–1932 m.). Čia jis laikėsi įprastinės darbotvarkės. Toliau rašė „Juozapą
ir jo brolius", eseistiką „Mano vasarnamis", straipsnius („Ko mes
turime reikalauti", „Kalba jaunuomenei", „Velzungų kraujas"),
laiškus redakcijoms, leidykloms, vertėjams, bičiuliams.
1932 m. vasarą, prieš septyniasdešimt metų, Thomas
Mannas ir jo šeima paskutinį kartą vieši Nidoje. Praėjus keliems mėnesiams, jis
išvyksta skaityti pranešimo į Šveicariją ir iki savo mirties (1955 m.) į
Vokietiją jau niekad nebegrįžta. Jo egzilis trunka daugiau nei dvidešimt metų.
VI-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio koncertų, pranešimų, diskusijų bei
filmų pagrindinė tema - egzilis. Tai pačiai temai, egzilio laikotarpiui, yra
skiriama ir Klauso Manno paroda.
1933 m., pasikeitus politinei padėčiai Vokietijoje,
Thomo Mannas su šeima buvo priverstas emigruoti iš jos.
1939 m. Hitleriui prijungus Klaipėdos kraštą, Thomo
Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir H.Geringo įsakymu pertvarkytas į
medžioklės namelį „Briedžių giria". Karo pabaigoje patrankos sviedinys
nuplėšė namo kampą, todėl pokario metais norėta pastatą nugriauti. Tik 1965 m. namas
perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai ir po dvejų metų jame atidaryta
bibliotekos skaitykla su nedidele memorialine ekspozicija.
1975 m., minint rašytojo 100-ąsias metines,
pastatas dar kartą restauruotas, ekspozicija atnaujinta iš VDR gautais
eksponatais. Nuo 1987 m. Thomo Manno namelyje kasmet vyko Thomo Manno
seminarai, o 1990 m. įkurta Thomo Manno draugija - pirmoji Rytų Europoje.
1995–1996 m. pagal išlikusius architekto Herberto
Reismanno brėžinius ir planus, Thomo Manno dukters Elisabeth Mann prisiminimus,
namas dar kartą restauruotas, stengtasi atkurti autentišką aplinką svetainėje,
verandoje, darbo kambaryje. Įrengta nauja ekspozicija.
1995 m. įkuriamas Thomo Manno kultūros centras. Čia
vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai susitikimai, tarptautiniai
susitikimai (konferencijos, seminarai), Thomo Manno menų festivalio renginiai.
VIEŠOJI ĮSTAIGA
"THOMO MANNO KULTŪROS CENTRAS"
Viešoji įstaiga „Thomo Manno kultūros centras“ įkurta 1995 metais,
siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių,
diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais. Centro kūrėjais buvo trys
valstybinės institucijos: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Neringos
savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Thomo Manno kultūros centras buvo
įkurtas siekant ne tik analizuoti rašytojo Thomo Manno ir jo šeimos narių
kūrybinį palikimą, rūpintis Thomo Manno kūrybinio palikimo populiarinimu
Lietuvoje, bet ir skleisti humanistines idėjas Lietuvoje ir visame Baltijos
regione, skatinti ir stiprinti Baltijos šalių kultūrinius ir kūrybinius
kontaktus. Įvairiapusiška Thomo Manno kultūros centro veikla – europinio
mąstymo ženklas, nes rūpinimasis Thomo Manno kūrybiniu palikimu Lietuvoje
reiškia bendraeuropietiškų tradicijų svarbos pripažinimą Lietuvoje, tuo pačiu atsakomybės
prisiėmimą už Europos kultūrinį palikimą.
Thomo Manno kultūros centro kūrimosi pradžioje
organizuota daugybė konferencijų, seminarų ir diskusijų, skirtų rašytojo Thomo
Manno kūrybai analizuoti, rengtos tarptautinės parodos, rodyti visi meniniai filmai,
ekranizuoti pagal Thomo Manno romanus. Šiandien Thomo Manno namelis ypatingai
populiarus tarp užsienio turistų, čia ir toliau, nors ne taip gausiai, vyksta
renginiai, paskaitos apie Thomo Manno kūrybą, rengiamos parodos, atspindinčios
rašytojo gyvenimo akimirkas, jo kūrybinį palikimą. Kasmet, jau 16 metai,
organizuojamas tarptautinis Thomo Manno festivalis, apimantis įvairiapusišką
meninę programą (muziką, literatūrą, dailę ir kiną), kuriame viena diena
skiriama išskirtinai Thomui Mannui.
Pastovus publikos dėmesys renginiams, vykstantiems
Thomo Manno vasarnamyje, yra svarbus įrodymas vaidmens, kurį atlieka šio krašto
istorija ir kultūra, kurioje per šimtmečius persipynė įvairių tautų kultūriniai
ryšiai, o šių ryšių ryškus simbolis neabejotinai yra ir rašytojas humanistas
Thomas Mannas. Buvęs Thomo Manno vasarnamis Nidoje šiandien - kultūrinio
bendradarbiavimo centras, propaguojantis geros kaiminystės ir humanizmo idėjas,
simbolizuojantis atvirumą pasauliui.
Partneriai: Goethe‘s institutas Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Klaipėdos universitetas, Academia Baltica, Nidos meno kolonija, kultūros draugija "Borussia" Olštyne ir kt.
_________________
PARAMA
Jūs
galite paremti Thomo Manno kultūros centrą , pervesdami 1,2% pajamų mokesčio sumos, galimos skirti paramai pagal LR
Labdaros ir paramos įstatymą.
Rekvizitai:
Paramos gavėjas: Thomo Manno kultūros
centras, Viešoji įstaiga
Paramos gavėjo kodas: 110065054
Buveinės adresas: Skruzdynės g. 17,
93123 Neringa
Bankas: AB SWEDBANK, b. k. 73000
Atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: LT36 7300
0100 0230 8202
